Garbės teismas

RYŠIŲ SU VISUOMENE AGENTŪRŲ ASOCIACIJOS

GARBĖS TEISMO DARBO REGLAMENTAS

I.          BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos Garbės teismo darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos Garbės teismo (toliau – Garbės teismas) darbo tvarką, jo posėdžių šaukimo ir vedimo, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (toliau – Asociacijos) narių drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, sprendimų priėmimo, Asociacijos narių, kurių atžvilgiu nagrinėjamos drausmės bylos, teises, taip pat Garbės teismo narių teises ir pareigas vykdant jiems priskirtas funkcijas.
  2. Garbės teismas yra Asociacijos organas, nagrinėjantis Asociacijos narių drausmės bylas dėl galimai padarytų Asociacijos nariams privalomų profesinės etikos normų (Lietuvos ryšių su visuomene agentūrų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) nuostatų), narystės Asociacijoje taisyklių (Lietuvos ryšių su visuomene agentūrų profesinės veiklos standarto nuostatų (toliau – Standarto nuostatai), kitų Asociacijos nariams privalomų profesinio elgesio standartų reikalavimų pažeidimų, Asociacijos įstatų reikalavimų pažeidimo, Asociacijos visuotinio narių susirinkimo (toliau – Asociacijos susirinkimas) ir / ar kitų Asociacijos organų sprendimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
  3. Garbės teismas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, Asociacijos įstatais, Reglamentu, Etikos kodeksu, Standarto nuostatais bei kitais Asociacijos sprendimais ir patvirtintais dokumentais, nustatančiais privalomus Asociacijos narių profesinio elgesio standartų reikalavimus.

II.         GARBĖS TEISMO VEIKLOS PRINCIPAI, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Garbės teismas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas, vadovaujasi šiais pagrindiniais principais:
    • tas pats asmuo negali būti ir Garbės teismo nariu ir nagrinėti savo drausmės bylą;
    • Garbės teismo ir Garbės teismo narių nepriklausomumo ir nešališkumo;
    • teisės viršenybės;
    • Asociacijos narės, kurios atžvilgiu nagrinėjama drausmės byla, nekaltumo prezumpcijos;
    • Asociacijos narės, kurios atžvilgiu nagrinėjama drausmės byla, teisės į gynybą;
    • Garbės teisme dalyvaujančių šalių lygiateisiškumo.
  2. Garbės teismo tikslai:
    • užtikrinti Asociacijos puoselėjamų aukštos moralės ir etikos reikalavimų laikymąsi ir atsakomybę;
    • objektyviai ir laiku nagrinėti iškeltas drausmės bylas ir priimti sprendimus.

III.        GARBĖS TEISMO SUDĖTIS IR NUŠALINIMAI

  1. Garbės teismo nariai renkami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Garbės teismo nariai paprasta balsų dauguma išsirenka Garbės teismo pirmininką, kuris organizuoja Garbės teismo darbą. Garbės teismo pirmininkas renkamas visai išrinkto Garbės teismo kadencijai. Asociacijos taryba Garbės teismui skiria Garbės teismo sekretorių, kuris nėra laikomas Garbės teismo nariu.
  2. Garbės teismo pirmininkas:
    • šaukia Garbės teismo posėdžius ir jiems pirmininkauja;
    • paskiria pranešėją, kuris rengia medžiagą Garbės teismo posėdžiams;
    • dalyvauja posėdyje svarstant Garbės teismo kompetencijai priskirtus klausimus ir balsuoja priimant Garbės teismo sprendimus;
    • pasirašo Garbės teismo posėdžių protokolus;
    • pasirašo Garbės teismo vardu raštus, kvietimus, pranešimus, atsako į gautus raštus.
  3. Garbės teismo narys:
    • dalyvauja posėdyje svarstant Garbės teismo kompetencijai priskirtus klausimus, o tuo atveju, kai negali dalyvauti posėdyje, informuoja apie tai Garbės teismo pirmininką, ir balsuoja priimant Garbės teismo sprendimus;
    • Garbės teismo pirmininko pavedimu rengia medžiagą Garbės teismo posėdžiui.
  4. Kai Garbės teismo pirmininkas laikinai negali atlikti savo funkcijų arba pagal Reglamento 12 punkto nuostatas privalo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo, Garbės teismo pirmininko funkcijas atlieka vyriausias pagal amžių Garbės teismo narys. Apie negalėjimą atlikti savo funkcijų, įskaitant ir nusišalinimą nuo drausmės bylos nagrinėjimo, Garbės teismo pirmininkas praneša Asociacijos tarybai.
  5. Garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai:
    • jei Garbės teismo narys išrinktas kaip Asociacijos nario atstovas (t. y. ne kaip nepriklausomas ekspertas, o kaip Asociacijos narys), tokio Garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai jį delegavęs Asociacijos narys nustoja būti Asociacijos nariu;
    • pasibaigia terminas, kuriam šis asmuo buvo išrinktas Garbės teismo nariu;
    • jis savo noru atsistatydina iš Garbės teismo nario pareigų;
    • Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka panaikinami Garbės teismo nario įgaliojimai.
  6. Garbės teismo nario įgaliojimai laikinai sustabdomi, kai Garbės teismo narys pats nusišalina arba yra nušalinamas nuo drausmės bylos nagrinėjimo. Garbės teismo nario įgaliojimai taip pat gali būti sustabdyti Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka ir atvejais.
  7. Garbės teismo narys privalo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo, o taip pat yra pagrindas nušalinti Garbės teismo narį, jeigu:
    • jis pats tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuotas drausmės bylos baigtimi;
    • jis su Asociacijos nariu, kurio atžvilgiu siekiama iškelti ar yra iškelta drausmės byla, yra susijęs ryšiais, keliančiais abejonių dėl jo nešališkumo (darbo, verslo, šeimos ar kiti santykiai su Asociacijos nariu, jo dalyviais, valdymo organų nariais, darbuotojais ir pan.);
    • jis yra arba anksčiau nei prieš 3 metus buvo Asociacijos nario, kurio atžvilgiu siekiama iškelti ar yra iškelta drausmės byla, darbuotoju, valdymo organų narių, dalyviu, partneriu;
    • yra kitokių aplinkybių, kurios turi įtakos Garbės teismo nario nešališkumui.
  8. Nušalinimą taip pat gali pareikšti Asociacijos narys, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla. Pareiškimas dėl nušalinimo turi būti motyvuotas. Gavus Asociacijos nario, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, pareikštą nušalinimą, informacija perduodama Garbės teismo nariui, dėl kurio reiškiamas nušalinimas. Garbės teismo narys įvertina gautą informaciją ir pateikia Garbės teismui savo nuomonę, ar yra aplinkybių dėl kurių jis turėtų nusišalinti. Jei tokių aplinkybių yra, Garbės teismo narys nusišalina. Jei Garbės teismo narys laiko, kad tokių aplinkybių nėra, Garbės teismas balsuoja dėl to, ar reikia nušalinti šį Garbės teismo narį nuo drausmės bylos nagrinėjimo. Vieno iš Garbės teismo narių nušalinimo klausimą sprendžia kiti Garbės teismo nariai, pirmajam nedalyvaujant. Garbės teismo narys laikomas nušalintu nuo drausmės bylos, jei „už“ tokio nario nušalinimą gauta daugiau balsų nei „prieš“ nušalinimą arba balsai „už“ ir „prieš“ nušalinimą pasiskirsto po lygiai.
  9. Jei dėl Garbės teismo nario nusišalinimo ar nušalinimo Garbės teismo posėdyje dalyvautų mažiau Garbės teismo narių, nei tai reikalaujama pagal Reglamento 21 punktą, tokiu atveju vietoj nusišalinusio ar nušalinto Garbės teismo nario renkamas laikinasis Garbės teismo narys konkrečiai drausmės bylai nagrinėti. Laikinojo Garbės teismo nario rinkimus organizuoja Asociacijos tarybos pirmininkas. Laikinąjį Garbės teismo narį konkrečios drausmės bylos nagrinėjimui skiria (renka) Asociacijos susirinkimas. Renkant laikinąjį Garbės teismo narį, laikinasis Garbės teismo narys renkamas tokiu būdu, kad:
    • būtų išlaikytos Asociacijos įstatuose numatytos Asociacijos narių atstovų ir nepriklausomų ekspertų proporcijos Garbės teismo sudėtyje;
    • nebūtų aplinkybių, nurodytų Reglamento 12 punkte, dėl kurių išrinktas laikinasis Garbės teismo narys turėtų nusišalinti ar turėtų būti nušalintas nuo drausmės bylos nagrinėjimo.

IV.       DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI

  1. Garbės teismas nagrinėja drausmės bylas dėl žemiau išvadintų Asociacijos narių padarytų pažeidimų:
    • Etikos kodekso nuostatų pažeidimo;
    • Narystės Asociacijoje taisyklių, nustatytų Standarto nuostatuose, pažeidimo;
    • kitų Asociacijos nariams privalomų profesinio elgesio standartų reikalavimų pažeidimo;
    • Asociacijos įstatytų reikalavimų pažeidimo, Asociacijos susirinkimo ir / ar kitų Asociacijos organų sprendimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

V.         DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMAS IR PASIRENGIMAS JĄ NAGRINĖTI

  1. Drausmės bylos iškėlimo pagrindai:
    • gavus motyvuotą juridinio asmens skundą, kuriame nurodyti Asociacijos nario galimai padaryti Etikos kodekso nuostatų pažeidimai. Skundai priimami elektroninio pašto adresu info@rsva.lt. Garbės teismui teikiami skundai negali būti teikiami anonimiškai. Skunde turi būti nurodyti skundą pateikusio subjekto rekvizitai (pavadinimas, juridinio asmens kodas), skundą pateikusio subjekto kontaktai (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas). Jei skunde nėra nurodyti išvardinti duomenys, laikoma, kad skundas pateiktas anonimiškai. Anonimiškai pateiktų skundų Garbės teismas nenagrinėja ir jų pagrindu drausmės bylos Asociacijos narių atžvilgiu nėra keliamos;
    • gavus Asociacijos tarybos kreipimąsi dėl drausmės bylos iškėlimo Asociacijos nariui, kuris pažeidė ar galimai pažeidė Etikos kodekso, Standarto nuostatų reikalavimus ar kitų Asociacijos nariams privalomų profesinio elgesio standartų reikalavimus;
  2. Sprendimas dėl drausmės bylos iškėlimo skundo pagrindu:
    • Garbės teismo pirmininkas gautą skundą elektroninio pašto pranešimu ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo skundo gavimo dienos išsiunčia Asociacijos nariui, kurio veiksmai ar neveikimas skundžiami.
    • Reglamento 1 punkte nurodytu Pranešimu Asociacijos narys, kurio veiksmai ar neveikimas skundžiami, informuojamas apie teisę ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos pateikti savo paaiškinimus į skunde pateiktus argumentus. Aplinkybė, kad Asociacijos narys nepateikia paaiškinimų į skunde pateiktus argumentus, netrukdo toliau spręsti drausmės bylos iškėlimo klausimo;
    • Garbės teismo pirmininkas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Reglamento 2 punkte nustatyto termino pabaigos visiems Garbės teismo nariams pateikia gautą skundą ir Asociacijos nario, kurio veiksmai ar neveikimas skundžiami, paaiškinimus (jei tokie pateikti);
    • kiekvienas Garbės teismo narys privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įvertinti gautą skundą ir Asociacijos nario, kurio veiksmai ar neveikimas skundžiami, paaiškinimus (jei tokie pateikti) bei raštu Garbės teismo pirmininkui:
      • nurodyti, ar nėra aplinkybių, išvardintų Reglamento 12 punkte, dėl kurių Garbės teismo narys privalo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo. Jei tokių aplinkybių yra, Garbės teismo narys Garbės teismui raštu pareiškia nusišalinimą nuo drausmės bylos nagrinėjimo ir balsavime dėl drausmės bylos iškėlimo skundo pagrindu nedalyvauja;
      • nurodyti, ar Garbės teismo narys balsuoja „už“ tai, kad skundo pagrindu Asociacijos nariui būtų iškelta drausmės byla, ar „prieš“ drausmės bylos iškėlimą. Kartu su savo pozicija Garbės teismo narys nurodo atitinkamo savo apsisprendimo motyvus. Garbės teismo narys, jei jis nėra nusišalinęs, negali susilaikyti nuo balsavimo;
    • Gavęs atsakymus iš Garbės teismo narių, Garbės teismo pirmininkas suskaičiuoja balsavimo rezultatus. Garbės teismas skundo pagrindu iškelia drausmės bylą Asociacijos nariui, jei Garbės teismo narių balsavimo metu gauta daugiau balsų „už“ drausmės bylos iškėlimą, nei „prieš“ drausmės bylos iškėlimą (Garbės teismo nariai kurie nusišalino, neskaičiuojami – jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Garbės teismas, pagal Garbės teismo narių balsavimo rezultatus, priima vieną iš šių sprendimų:
      • atmesti skundą kaip nepagrįstą. Tokiu atveju Garbės teismas skundą pateikusį subjektą raštu informuoja apie sprendimą atmesti skundą, nurodant tokio sprendimo motyvus;
      • iškelti drausmės bylą skunde nurodytam Asociacijos nariui.
  1. Sprendimas dėl drausmės bylos iškėlimo Asociacijos tarybos kreipimosi pagrindu:
    • Garbės teismo pirmininkas gautą Asociacijos tarybos kreipimąsi elektroninio pašto pranešimu ne vėliau kaip kitą darbo dieną persiunčia visiems Garbės teismo nariams;
    • kiekvienas Garbės teismo narys privalo ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įvertinti Asociacijos tarybos kreipimąsi ir raštu Garbės teismo pirmininkui nurodyti, ar nėra aplinkybių, išvardintų Reglamento 12 punkte, dėl kurių Garbės teismo narys privalo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo;
    • ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo Tarybos kreipimosi gavimo ir remdamasis juo, Garbės teismas priima sprendimą iškelti drausmės bylą Asociacijos tarybos kreipimesi nurodymam Asociacijos nariui.
  2. Priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą, Garbės teismo pirmininkas pradeda pasirengimą tokios bylos nagrinėjimui:
    • Garbės teismo pirmininkas paskiria pranešėją, kuris rengia drausmės bylą nagrinėti Garbės teismo posėdyje (toliau – Pranešėjas). Pranešėju Garbės teismo pirmininkas gali bet kurį Garbės teismo narį (save ar kitą), kuris neturi pareigos nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo. Jei rengiantis drausmės bylos nagrinėjimui Pranešėjas yra nušalinamas nuo drausmės bylos nagrinėjimo, Garbės teismo pirmininkas (arba jo funkcijas vykdantis Garbės teismo narys, jei yra nušalinamas Garbės teismo pirmininkas) paskiria naują Pranešėją ir pasirengimas bylos nagrinėjimui pradedamas iš naujo;
    • Pranešėjas, rengdamas drausmės bylą nagrinėti Garbės teismo posėdyje, turi teisę rinkti papildomus duomenis, organizuoti aplinkybių patikrinimą, rinkti papildomus įrodymus, reikšmingus drausmės bylos nagrinėjimui, atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamai pasirengti drausmės bylos nagrinėjimui;
    • išskyrus šiame Reglamente nustatytas išimtis, drausmės byla turi būti parengta nagrinėjimui taip, kad Garbės teismo posėdis, kurio metu bus nagrinėjama drausmės byla, būtų paskirtas ne vėliau per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo;
    • parengus bylą nagrinėti Garbės teismo posėdyje, Garbės teismo pirmininkas paskiria posėdžio datą, vietą ir laiką. Nė vėliau kaip likus 5 (penkioms) darbo dienoms iki paskirto posėdžio dienos, informacija apie posėdžio datą, vietą ir laiką bei parengta drausmės bylos medžiaga elektroniniu paštu su gavimo patvirtinimu arba raštu pateikiama Asociacijos nariui, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, Asociacijos tarybai ir subjektui, kuris pateikė skundą (jei drausmės byla iškelta skundo pagrindu);
    • informacija apie Garbės teisme numatomą nagrinėti drausmės bylą (paskirtą Garbės teismo posėdžio datą) paskelbiama kitiems Asociacijos nariams elektroninio pašto pranešimais.

VI.       ASOCIACIJOS NARIO, KURIO ATŽVILGIU INICIJUOTA DRAUSMĖS BYLA, TEISĖS

  1. Asociacijos narys, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, turi teisę:
    • susipažinti su iškeltos drausmės bylos medžiaga;
    • dalyvauti Garbės teismo, kuriame nagrinėjama jam iškelta drausmės byla, posėdžiuose;
    • pareikšti nušalinimą Garbės teismo nariui;
    • turėti savo pasirinktą įgaliotą atstovą. Asociacijos nario atstovais Garbės teismo nagrinėjamose bylose gali būti Asociacijos nario darbuotojai;
    • raštu ir žodžiu duoti paaiškinimus, teikti prašymus, reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus;
    • būti informuotas apie Garbės teismo priimtą sprendimą, Garbės teismo nario atskirąją nuomonę, jei ji buvo pateikta, ir gauti jų kopijas.

VII.      SKUNDO NAGRINĖJIMAS GARBĖS TEISMO POSĖDYJE

  1. Garbės teismas gali priimti sprendimą drausmės byloje, jeigu Garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau nei (3) trys Garbės teismo nariai.
  2. Garbės teismas drausmės bylą nagrinėja žodine tvarka neviešai. Posėdžio eiga yra fiksuojama Garbės teismo daromu garso įrašu, kuris laikomas ir Garbės teismo posėdžio protokolu. Garbės teismui nutarus, posėdžio eiga gali būti fiksuojama ir Garbės teismo daromu vaizdo įrašu.
  3. Garbės teismo posėdyje gali dalyvauti:
    • nenušalinti ir nenusišalinę Garbės teismo nariai;
    • Garbės teismo sekretorius;
    • Asociacijos narys, kurio atžvilgiu inicijuota drausmės byla, ir / ar jo atstovas; subjektas, pateikęs skundą ir / ar jo atstovas (jei drausmės byla inicijuota skundo pagrindu); Asociacijos tarybos atstovas (jei drausmės byla inicijuota Asociacijos tarybos kreipimosi pagrindu) (toliau kartu dar vadinamos „Drausmės bylos šalimis“);
    • Asociacijos tarybos atstovas Garbės teismo posėdyje turi teisę dalyvauti ir tuo atveju, jei drausmės byla iškelta ne Asociacijos tarybos kreipimosi pagrindu;
    • Garbės teismo posėdyje taip pat turi teisę dalyvauti kiti asmenys, jei Garbės teismas nusprendžia, kad jų dalyvavimas yra būtinas.
  4. Drausmės bylos šalių neatvykimas į Garbės teismo posėdį:
    • jei Drausmės bylos šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie Garbės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, Garbės teismas atideda drausmės bylos nagrinėjimą, paskirdamas kito posėdžio datą ir laiką;
    • jei Drausmės bylos šaliai buvo tinkamai pranešta apie Garbės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, ir yra gautas prašymas nenagrinėti skundo šaliai nedalyvaujant, o savo neatvykimą grindžia svarbiomis priežastimis ir iki Garbės teismo posėdžio pradžios pateikia tokias priežastis patvirtinančius dokumentus, Garbės teismas atideda drausmės bylos nagrinėjimą, paskirdamas kito posėdžio datą ir laiką, jeigu pripažįsta, kad priežastys pakankamai svarbios ir pateisina bylos šalies neatvykimą į posėdį. Tokiu pagrindu Drausmės bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ne daugiau kaip 1 (vieną) kartą. Garbės teismui neatvykimo priežastis pripažinus nesvarbiomis, Garbės teismas drausmės bylą nagrinėja iš esmės;
    • jei Drausmės bylos šaliai buvo tinkamai pranešta apie Garbės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, ir nėra gautas prašymas nenagrinėti skundo Drausmės bylos šaliai nedalyvaujant, Garbės teismas drausmės bylą nagrinėja iš esmės.
  5. Garbės teismo posėdį pradeda Pranešėjas, kuris pristato nagrinėjamą drausmės bylą: praneša, kokio Asociacijos nario atžvilgiu ir kokiu pagrindu iškelta drausmės byla; nurodo aplinkybes, dėl kurių buvo iškelta drausmės byla; pagarsina surinktus įrodymus ir pristato kitą tinkamam drausmės bylos išnagrinėjimui reikšmingą medžiagą.
  6. Pranešėjui pristačius nagrinėjamą drausmės bylą, pirmas teisę pasisakyti turi subjektas, pateikęs skundą (jei drausmės byla iškelta skundo pagrindu) arba Asociacijos tarybos atstovas (jei drausmės byla iškelta Asociacijos tarybos kreipimosi pagrindu). Antras pasisako Asociacijos narys, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla. Vėliau pasisako kiti į drausmės bylos nagrinėjimą kviesti asmenys. Posėdžio metu Garbės teismo nariai gali užduoti klausimų, susijusių su nagrinėjama drausmės byla. Vėliau subjektas, pateikęs skundą (jei drausmės byla iškelta skundo pagrindu) arba Asociacijos tarybos atstovas (jei drausmės byla iškelta Asociacijos tarybos kreipimosi pagrindu), o taip pat bet kuriuo atveju Asociacijos narys, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, turi teisę pasisakyti dar kartą.
  7. Ginčo šalys posėdžio metu turi teisę pareikšti prašymus, teikti įrodymus, taip pat prašyti papildomai apklausti asmenis, duoti paaiškinimus žodžiu, raštu, prieštarauti kitų bylos šalių paaiškinimams ar prašymams. Tai, ar Ginčo šalies prašymas tenkintinas, sprendžia Garbės teismas.
  8. Garbės teismas gali atidėti teismo posėdį, bet ne ilgiau kaip 10 (dešimties) darbo dienų terminui, jei nustato, kad teisingam drausmės bylos išnagrinėjimui reikia išsiaiškinti papildomas aplinkybes ir / ar surinkti papildomus įrodymus. Atidėjęs Garbės teismo posėdį, Garbės teismas gali pavesti Pranešėjui atlikti papildomus veiksmus.
  9. Garbės teismas priima sprendimą sustabdyti Asociacijos nario drausmės bylos nagrinėjimą, jeigu drausmės bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad valstybės įgaliotos institucijos ar įstaigos ėmėsi veiksmų, susijusių su Asociacijos nario, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, veiksmais. Drausmės bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikti kitų įgaliotų institucijų ar įstaigų veiksmai, susiję su Asociacijos nario, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, veiksmais. Kitai įgaliotai institucijai ar įstaigai priėmus atitinkamus sprendimus, Garbės teismas ne vėliau kaip 10 (dešimt) darbo dienų nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo priima sprendimą atnaujinti drausmės bylos nagrinėjimą arba nutraukti drausmės bylos nagrinėjimą.

VIII.     GARBĖS TEISMO SPRENDIMAS IR JO PRIĖMIMAS

  1. Išklausius visus Garbės teismo posėdyje dalyvaujančius asmenis ir išsprendus kitus kilusius klausimus, nurodytus Reglamento 26 ir 27 punktuose, Garbės teismo posėdžio patalpoje lieka tik Garbės teismo nariai. Garbės teismo sprendimai, kuriais išsprendžiamos drausmės bylos, priimami patalpoje dalyvaujant tik Garbės teismo nariams. Sprendimą pasirašo visi Garbės teismo nariai, dalyvavę priimant sprendimą. Garbės teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiama drausmės byla, turi būti priimtas ir paskelbtas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo Garbės teismo posėdžio, kuriame drausmės byla baigta nagrinėti, pabaigos.
  2. Garbės teismo sprendimas priimamas paprasta Garbės teismo narių, dalyvavusių Garbės teismo posėdyje, balsų dauguma, kiekvienam Garbės teismo nariui turint po vieną balsą. Balsavimo teisė negali būti perduota. Balsuojama „už“ arba „prieš“. Garbės teismo nariai negali susilaikyti. Balsams pasidalijus po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Garbės teismo posėdžio pirmininkas (ar jo funkcijas vykdantis Garbės teismo narys).
  3. Garbės teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:
    • nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo;
    • konstatuoti (nustatyti), kad Asociacijos narys:
      • padarė Etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir taip pažeidė pagrindinės Asociacijos nariams privalomų profesinės etikos normų reikalavimus;
      • padarė Standarto nuostatų reikalavimų pažeidimą ir taip pažeidė privalomas narystės Asociacijoje taisykles;
      • padarė kitų Asociacijos nariams privalomų profesinio elgesio standartų reikalavimų pažeidimą;
      • padarė Asociacijos įstatų reikalavimų pažeidimą ar nevykdė, netinkamai vykdė Asociacijos ir / ar kitų Asociacijos organų sprendimus.
  1. Garbės teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiama drausmės byla, susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių:
    • Įžanginėje dalyje nurodoma: Garbės teismo pavadinimas; sprendimo priėmimo laikas ir vieta; nagrinėjant drausmės bylą dalyvavę Garbės teismo nariai; Pranešėjas; Garbės teismo sekretorius; Drausmės bylos šalys ir kiti drausmės byloje dalyvavę asmenys;
    • Aprašomojoje dalyje nurodoma: Asociacijos nario veiksmai, dėl kurios padarymo buvo iškelta drausmės byla; subjektas, kurio iniciatyva iškelta drausmės byla; nagrinėjant bylą dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimai.
    • Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: nustatytos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta priimant sprendimą, argumentai, kuriais Garbės teismas grindžia padarytas išvadas.
    • Rezoliucinėje dalyje nurodoma: Garbės teismo narių balsavimo rezultatai ir Garbės teismo sprendimas.
  2. Skelbiant sprendimą visų Garbės teismo narių dalyvavimas nebūtinas. Skelbiant sprendimą žodžiu yra paskelbiama įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys bei trumpai išdėstoma motyvų esmė. Garbės teismo nario atskiroji nuomonė, jei ji buvo pateikta, skelbiant Garbės teismo sprendimą neskaitoma. Garbės teismo sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.
  3. Garbės teismo sprendimas įsiteisėja jį paskelbus.
  4. Garbės teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiama drausmės byla, ir Garbės teismo narių atskirųjų nuomonių (jei jos būtų pateiktos) kopijos ne vėliau kaip kitą dieną po sprendimo priėmimo išsiunčiamos Asociacijos nariui, kurio drausmės byla išnagrinėta, subjektui, pateikusiam skundą (jei drausmės byla iškelta skundo pagrindu) ir Asociacijos tarybai (neatsižvelgiant į tai, ar Asociacijos taryba buvo Drausmės bylos šalimi).

IX.       BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  1. Garbės teismui priėmus vieną iš Reglamento 2 punkte nurodytų sprendimų, Asociacijos įstatų nustatą tvarka, Asociacijos taryba gali inicijuoti Asociacijos visuotinį narių susirinkimą, kurio metu svarstomas klausimas dėl Asociacijos nario, kurio atžvilgiu priimtas Reglamento 32.2 punkte nurodytas sprendimas, pašalinimo iš Asociacijos narių.
  2. Išnagrinėtų drausmės bylų medžiaga (Garbės teismo posėdžių protokolai (garso įrašai), sprendimas, kita su drausmės byla susijusi medžiaga, vaizdo įrašai, jei jie buvo daryti) saugomi Asociacijoje. Saugojimo terminas – 10 (dešimt) metų.

Comments are closed.